Turėčiau viską pamiršti

Kodėl kas kart,kai sakau,kad viskas baigta. Kaskart kai pagalvoju,kad tave pamiršau ir pradedu naują gyvenimą. Atsiranda naujos aplinkybes,verčiančios tavęs nepamiršti. Kodėl kaskart,kai stengiuosi būti laimimga,prisimenu tave. Pavyzdžiui,kaip šiandien...Taip aš vėl verkiau,vėl dėl tavęs.O tu to nė nežinai.
Pati savęs nebeįstengiu suprasti. Visos naujos galimybės pradėti viską iš naujo,kam jos? Jei vistiek prisimenu tave. Nė nesuprantu kodėl.
Juk dabar yra kitas,turėčiau mylėti jį,bet su kiekvienu žingsniu į priekį aš vis labiau suprantu,kai tai paskutinis žingsnis kurį aš galiu žengti.
Galbūt aš tavęs dar nepamiršau? Ir kodėl man taip sunku pradėti naują gyvenimą,juk...Juk praėjo jau metai. Ir tada kai šitiek laiko apie tave negalvojau,prsiminimai užliejo mintis.
Vėl ant lovos krūva ką tik panaudotų popierinių nosinaičių ir krūna klausimų... Ką aš darau,kam man to reikia?
Nejaugi vėl noriu pajausti tą veriantį skausmą viduje,tartum tavęs nematydama tuo pačiu aš nematau ir savęs. Nejaugi noriu įskaudinti žmogų,kuris mano ,kad esame pora. Aš manau kitaip. Negaliu manyti kitaip,jis tiesiog geras draugas.Geras draugas,kuriam apie tavemdeja,kolkas neišdrįsau pasakoti. Nenoriu jo skaudinti.
Nenoriu pripažinti,kas mano širdyje tu vis dar užimi svarbią vietą. Nenoriu jausti,kad tavęs nėra šalia.
Tu neįskaudinai manęs,kaip dažniausiai būna visoms.
Manau,tu tiesiog manęs nepastebėjai. Nežinojai kas dedasi mano galvoje.
O aš nė nežinojau kas tu esi. Ta pasalptis dar dabar neduoda man ramybės. Žinojimas,kad tavęs taip daugiau ir nematysiu,turėtų priversti apie tave nebegalvoti.
Bet kaip man tai padaryti,jei kiekviename svarbiame žingsnyje tu esi su manim. Tiksliau,mano širdyje.
Tubūt tie,kurie dabar skaito šia beviltišką rašliavą mano,kokia naivi mergaitė. Tebūnie aš naivi...Tebūnie beviltiška.
Bet šios žaizdos man niekaip nepavyksta išgydyti.
Jau seniai Tau reikėjo ištarti sudie,sudie ne tik tau,bet ir visiems prisiminimams.
senai reikėjo nebekentėti ir pamiršti tai kas buvo.
Bet...Bet dabarties nebūtų be praeities.
Ir aš tikiuosi ,kad viskam padėjau tašką.
Nors su kiekvieną minutę man darosi aiškiau,kad tu dar tebeesi manyje.

Atleisk man.