Ir tie šalti žiemos vakarai kartais būna šilti. Tokie kaip niekad... Ir netgi pilkas dangus be žvaigždžių purškiant lietui būna gražus... Toks pats paprasčiausias vakaras gali sukelti tokius prisiminimus, kokių dar neturėjome.
Kartais gyvenimas tarsi suteikia dar vieną šansą. Galimybę gyventi toliau.
Pakanka bent įsivaizduoti, kad viduje įsiliepsnotų tas... šiurpuliukų bėgiojimas ar kažkas panašaus...
Tai būtų galima sulyginti su muzika. Su akordais. Su natomis...
Miegok...Saldžių sapnų.
Lengvai bandai skristi nuo bedugnės krašto. Bandai vėl atsigauti. Po ilgo laiko tarpo. Po tylos. Po susikaupimo.
Švelniai išsilaisvini iš savotiško kalėjmo. PO ledu, virš dangaus...
Ir atsibundi atsistojęs ant palangės, prie atviro lango bandydamas žengti žingsnį pirmyn.
Pabusk,juk galų gale, tavęs vis dar laukia gyvenimas. Ir režisierius.
Likimas...
Labanakt,mažieji Žemės gyventojai.
P.S. Ir dar... Su praėjusiom ir dar ateinančiom šventėm,mielieji... x]
2007 m. gruodžio 31 d., pirmadienis
* * *
Svečiavosi Arbata Nuo 12/31/2007 07:36:00 priešpiet 0 Lašiukai
2007 m. gruodžio 23 d., sekmadienis

Bėgsiu tolyn - nuo rožių žiedlapių,
Tyloj paskęsiu vedama kančios
Nusvirs ranka, tiek metų glosčiusi tau skruostus
Neprisitaikysiu - bent iki šios dienos.
Skambioj tyloj skandinsiu tai - kas buvo
Dienos šviesoj matysi tai- kas bus.
Ir tik skambiam rugsėjo gruode
Aš pasimelsiu. Tik už mus.
Labanakt.
Svečiavosi Arbata Nuo 12/23/2007 01:58:00 popiet 2 Lašiukai
2007 m. gruodžio 11 d., antradienis
Jei nepatinka šitai - drožk kitu keliu.
Kiek ašarų riedėjo skruostais,
Kiek skausmo suteikei žmonėms.
Dukart nenusipelnęs guostis,
Tu savo laimės taurę perpildei galutinai.
Nuošiol esi žmonėms tuštybė,
Ugnikalnis,nurimęs vidury žiemos.
Net nesistenk grąžint kantrybės,
Numirusios maždaug prieš kelerius metus.
Ir kęski ašaras,
Vis braižančias nuostabų veidą.
Krauju paženklintas likimas rinks jausmus,
Saldžių sapnų,
Kaip kažkada linkėjai man -
Šiąnakt aš tau linkiu.
O šitie žodžiai gimė mano telefone...
P.S. Saldžių sapnų.
Svečiavosi Arbata Nuo 12/11/2007 11:51:00 priešpiet 4 Lašiukai
2007 m. gruodžio 10 d., pirmadienis
Galbūt.
Juk kartais nusišypsoti reiškia daugiau nei ištarti kažką banalaus. Kartais šypsena tampa kauke, kuria slepiame tai, kas slypi viduje. Kartais šypsena būna geros nuotaikos išsireiškimas, o kartais kančios simbolis. Ir vistiek, kaskart išgirdę žodį "šypsena" pajuntame kažką šilto, bet tuo pačiu ir švelnaus. Lyg vėjas kedentų plaukus, ar gertumei karštą arbatą kopose... Kiekvienąsyk vis kitaip.
Kitoks skausmas, ir kitokia šiluma.
Ir kai jau atrodo,kad išbridai iš skausmo, tave pasitinka lengvai tariant naujiena, su kuria vėl viskas lekia iš naujo.
Kaip tai pavadinti? Ironija, cinizmu?... Manau, labiau tiks... likimu.
Aš vėl kupina jėgų, vėl šypsausi, ir vėl verkiu. Ir nors niekas niekas to nežino, galbūt net aš, vieną dieną likimas nustos juoktis iš manęs. Galbūt. To nežino niekas.
Nesakau,kad pavargau, tiesiog kartais tai tiesiog erzina. Praturtina gyvenimą, suteikia spalvas nuobodžiai kasdienybei.
O tos akimirkos, kuriomis slepiuosi po žodžiais būna naktį. Kad niekas nežinotų ir niekas nematytų. Kad viskas būtų kaip ligi šiolei.
Saulė leistųsi žeym už horizonto, ryte vėl kiltų... Lytų nuostabiai tobulas lietus,kurio kartais aš taip nemėgstu ir snigtų. Žiemą. Vėjas kedentų plaukus.
Viskas, kaip buvo iki šiandien. Tie patys jausmai ir nepakitusios mintys apie save. Kitus. Šalia esančius.
Likimas nesurežisuoja neiko naujo, tos pačios gyvenimo istorijos, pasikartojančios galbūt kas šimtą metų, žmogus, gyvenantis sekantį gyvenimą, kad ištaisytų jau praėjusio klaidas, kad tęstų tai, ką pradėjo kitame kūne. Kitoje erdvėje. Su ta pačia siela.
Ir geriau nežaisti su likimu,nes jis gali pakeisti tau skirtą lemtį. Geriau žaisti su savimi, kad būtum įsitikinęs, jog vieną dieną, žengdamas tolyn gyvenimo taku, galbūt liksi laimingas...
Labanakt. Galbūt...
Svečiavosi Arbata Nuo 12/10/2007 12:30:00 popiet 2 Lašiukai
2007 m. gruodžio 7 d., penktadienis
O tu atleisk.
Pažvelk Į tylią šviesą.
Kada šėšėliai vėl slepiasi tamsoj.
O tu išskleisk sparnus,
Ir skrisk tolyn į gatvę
Kai už lango tipena lietus.
Ten skleidžias dangus
Ir kvepia medus...
O tu stebėk
Kaip švinta naktį rytas
Mano sapne.
Ir blankioj migloje.
O tu dainuok,
Kai mintys šaukia sielą,
O širdy taip ramu.
Sūru ar koktu...
Nusileisk iš dangaus.
Aš noriu rėkti
O kodėl - tu neklausk.
Suskaičiuoki žvaigždes
Ir pamerki gėles
Kurias...
Dovanojai man šiąnakt.
Ir atleisk.
I
Labanakt, ir neklausk kodėl.
Svečiavosi Arbata Nuo 12/07/2007 11:55:00 priešpiet 3 Lašiukai

