Laiškai.

O norėtum į viską pažvelgti iš šono? MAnai sugebėtum įtikti pats sau, nežinodamas kokio poelgio imsies po to, kai įskaudinsi šimtus nekaltų žmonių? Ar galėtum pozityviai žvelgti į žmogų, kuris, tavo nuomone, pražudė keletą sielų net negalvodamas apie tai? galbt tada ir vertėtų susimąstyti, jog žmogus niekada nepasielgs taip pat, kad kiekviena situacija yra savaip skirtinga ir kad laikas, kurio šiomis dienomis taip trūksta, yra nevaldomas. Nors galėtum gyventi ramų gyvenimą, vis blaškaisi po pasaulį iškodamas ko nors geresnio, kas labiau traukų širdį ir kas priverstų nusileisti ant žemės. Nėkart nesvajojai, o į viską žvelgi per daug neigiamai. Bent kartą užsimerk, tau tai išeitų į naudą. Gyvenimas nėra toks žiaurus, kokį jį sau įsivaizduoji. Atrodo niekada neturėjai vaikystės, ką jau kalbėti apie fantaziją. Pats įstatei save į rėmus,kurie kasdien, kiekvieną valandą tave smaugia. Gyveni tame mažo supratimo pasaulyje ir net nesistengi būti kitoks. O veltui. Juk galėtum bent pasistengti kartais nusišypsti. Nejau tau tai tokia kančia? O tu pažvelk į save iš šalies. Kitų nuomone esi jaunas,gražus,principingas, daug žadatis ateities verslininkas. O aš matau tik neatsikratantį streso darboholiką, kuris nežino ką reiškia laimė. Aš klystu? O tu įrodyk, kad gali būti kitoks. Sėkmės.

2008-08-15
21:33

Nes.

Aš kryžkelėj sustojau -
Nuleidus galvą, vekdama
Žengiau į tolimą rytojų,
Kurį mačiau tiktai sapne.

O tavo akys - gyvenimu alsavo,
Ir nežinojau net kodėl -
Tu tyliai "myliu" man tarei
Apsvaigęs nuo pavasarinio melo.

Šiandien tai pamiršta tema,
O mano mintyse svaiginanti žiema...
Sapne vėl spindi pilnatis,
Atleisk, bet tai jau praeitis...