Dainuok su manim.

Ši diena kiek keistoka. Visko tiek susikaupė, kad net nežinau nuo ko pradėti ir kaip...
Šiandien daug verkiau. Neaišku dėl ko, neaišku ar iš vis yra paaiškinimas mano nuotaikų kaitoms. Kartais viskas atrodo pernelyg sudėtinga. Galbūt jaučiausi šiek tiek vieniša,nors tai atrodo beviltiškiausia nesąmonė. Galbūt tiesiog pavargau nuo visko ir taip siela ilsėjosi. O galbūt aš nusišneku. Bet kad ir kaip bebūtų, esu be proto laiminga, nors ir skauda viską viską, nuo nosies galiuko iki kojų pirštų. (Nekalbant apie dvi dramblio dydžio violetinės spalvos mėlynes) ;D
Per savo gyvenimą nemačiau tiek žvaigždžių ir tokio beprotiškai fantastiško dangaus, kaip per paskutinę savaitę... Ką jau kalbėt apie naktinius pasibastymus ir juoką,kurio buvo tiek daug. Emocijos, bendravimas be pertraukos, užkimimas, drėgmė, šiluma miegmaišyje taip nepakartojama... ech, kuo daugiau tokių akimirkų praleistų su nuostabiais žmonėmis.
Nuo šiol daugiau laiko skirsiu naujajai meilei.. Gitarai. Tikiuosi išmokti groti. Nors truputį.
Prisiminimų dėžutė po šios savitės labai labai pasipildė. Naujais jausmai, išgyvenimais, nuostabiomis akimirkomis ir džiaugsmu, kurį gali sukelti besileidžiaunti ir kylanti saulė, kupinas žvaigždžių dangus ir laužas.

Labanakt, mano Šviesos žiburėliai nakty.

P.S. Pasiilgau visų.

Miegok.

Miegok. Nuošiol ši naktis priklauso tik tau. Juk tiek kartų kartojai, kad tau skiriama tiek mažai dėmesio ir štai jis. Visas tavo, tiesiai prieš akis. Mokėk žvelgti į jį.
Užmerk akis. Ar jauti? Visas pasaulis lekia su tavim. Jauti tik vėją?Užsimerk dar kartą. Ar dabar jauti? Svaiginantis gyvenimo šokis, ką tik praskriejo pro tave. Ir vėl. Vėl. Vis ratu. Nejau ir to nepastebėjai? O dabar likimas paišo tavo portretą, vis žvilgčioja į tave. Juoda,juoda,juoda...
Žavi nepažįstamoji net nežvilgtelėjusi praėjo pro šalį. Abejingumas, jo pilna visur. O danguje įsižiebė pirmoji žvaigždė. Iš už debesų pasirodė pilnatis. Šiandien tiesiog stebūklinga naktis už lango. Ar ir jos nematai?
Įsiklausyk. Ar girdi? Banga muša bangą į krantą. Kasdien, kas minutę, kas akimirką. Tolumoje juokiasi vaikas. Mergaitė.
O dabar tu plauki ežero viduryje. Vien paukščių balsai, irklų teliuskavimas ir.. Kvėpavimas.Ir tik už kelių šimtų kilometrų jaunas kompozitorius bando savo talentą. Švelni muzika maišosi su jo gyvenimo troškimu ir patirties trūkumu. Šitaip jis išgauna sodrų savo šedevro unikalumą. Vis dar negirdi?...

Miegok. Gal bent sapne pasijusi laimingas.

Kava. Cigaretė. Ir ašara.

Kava. Cigaretė. Ir ašara.
Už lango spindinčios akys,
Bedugnė naktis. Ir saulėgrąža,
Užmigęs šaulys vėjo krėsluose.
Kava. Cigaretė. Ir ašara.
Lietinga naktis, puošnūs gojai,
Po prievas lakiojanti vasara.
Spalvota žvyro danga, medžių lapuose.
Kava. Cigaretė. Ir ašara.
Suklupęs kareivis po skrydžio,
Svyruojantis beržas verpetuose.
šalti vakarai. Josios prakeiksmas.
Kava. Cigaretė. Ir ašara.

P.S. Įkvėpimas neklausia, koks tu esi. Rašai tai, kas mintyse. Tai, ką sunku įsivaizduoti. Rašai apie tuos, kurie šalia. Ir rečiausiai apie save. Egoizmas turėtų čia išprotėti...

Pamišęs vėjas vėlei draiko plaukus,
Mintis užlieja balzgana šviesa,
Turbūt norėčiau dingti niekam nė nesakius
Bet vis dėl to, šiandien aš čia.
Už nugaros kažkas vis šauia mano vardą
Dėl ko, kodėl, kada ir kaip
Kažkas nusprendė, kad su saule,
Aš nebenoriu skrist ir lėkt?
Kur priežastis visų suiručių,
Dėl niekam tikusios lemties,
Kur skrydis, kurio kadais aš šitaip laukiau
Ir jau seniai nebetekau vilties.
Pamišęs vėjas vėlei draiko plaukus,
O laukuose ir vėl žiema,
Nejau nelemta tau suprasti,
Kad skauda man.
Dabar ir čia.

P.S. Tikėjimas - vilties alternatyva.