CLICK HERE FOR BLOGGER TEMPLATES AND MYSPACE LAYOUTS »

2007 m. rugpjūčio 14 d., antradienis

Kas sukelia džiaugsmą?

Kas suteikia didžiausią malonumą ir džiaugsmą gyvenimui? Man-paprasti dalykai...
Arbata ryte,prieš miegą ir tai,kai organizmui jos reikia...
Švelnus lietus,ir šaligatvio kvapas nustojus lyti.
Lauko gėles,ir raudonos rožes po langais...
Kambario kampe stovinti lova,kurioje visada jaučiuosi saugi.

Knygos,juose visada randu atsakymus į tai,ką noriu sužinoti.

Teatras-jame žmonės išreiškia įvairias emocijas ir pasineria i rolės gyvenimą,tas sugebėjimas persikūnyti-genialumas.

Šiltas vasaros vėjelis,kad ir kur bebūtum jis primena jūrą.
Garsai grojanti muzika...
Klykavimas vidury tuščios gatvės Ir džiaugsmas,kai jauti,kad šalia tie,su kuriais nori būti... Šokoladas,jis visada malšina stresą.
Bėgiojimas rytais ir..

Saulėlydis. Nepakartojamas gamtos reiškinys,kaskart vis kitoks,bet kiekvienąkart nuostabus.

Tušinukas ir bloknotas su spirale,visada juos turiu su savimi...

Drabužėlių eskizai,kuriuos visada norisi patobulinti.
Spalvos...Kiek daug jų gyvenime.
Gėlių ir saldumynų aromatas... Mm...fantastika...
Šokis-jo niekada nebūna per daug...Kiekviename žingsnyje norisi šokti.
Šypsena,žmonėms reiktų daugiau šypsotis...
Plaštakės ir paukščiai-vien jų gebėjimas skraidyti verčia mus lengvai supavydėti...

Juodas akių pieštukas ir nagų lakas...

Diena praleista su gera kompanija-nesvarbu kur,svarbu su kuo...
Karoliukai,iš jų galima daryta bet ką ir bet kaip..
Mano geltonas arbatos puodukas...

Klaviatūra,juk jei jos nebūtų,dabar nerašyčiau viso šito...
Saulės spinduliai į akis dar neprabudus...
Giminės...Jie daugiau nei draugai...

Karštas ar šaltas smėlis po kojom.

Sparnai,kurių niekada neturėsiu,bet bent jau galiu svajoti
Šilta antklodė šaltais žiemos rytais...
Nelaukta sms žinutė nuo mylimo žmogaus,kai norisi verkti...

Kartais susikaupimas ir tyla...Visada reikia nuo visko pailsėti.
Ašaros dėl nieko,o vėliau dėl visko...
Visos dėžės aptrauktos dovanų popieriumi ir stovinčios prie mano lango kaip dekoracija... Siuvimo mašina,su kuria niekur nesiskirčiau,jei galėčiau,juk su ja praleidau tiek laiko... Stalinė lempa,kuriai sunaudoju daugiau elektros nei kokiam kitam prietaisui... Nepastebima ironija mano žodžiuose...
Visa tai ir dar daugiau man kelia džiaugsmą... Juk tik tiek pakanka,kad būtum laimingas... Džiaukimės gyvenimu,jis tik vienas,ir turbūt paskutinis.. Nereikia praleisti nė vienos progos paįvairinti gyvenimą.. Jums siūlo šokti su parašiutu? Aš šokčiau... Ir su guma nuo televizijos bokšto šokčiau... Ir tada dar pasidaryčiau tatuiruotę... Bet čia jau visai kita tema... Nereikia vengti adrenalino, Juk patirti reikia viską... Niekada nepraleiskit jokios progos... Šitaip bus geriau visiems... Mylėkime vienas kitą Ir džiaukimės tuo,ką turime dabar.. O galbūt dar turėsime rytoj...



Šiandien tiek... Labanakt...:]]*



2 Lašiukai:

Greta rašė...

O man patiko. Gražios mintys, taikliai prie įrašų parinktos nuotraukos. Mielai išreikšti jausmai. Sėkmės ateityje. ;>

Arbata rašė...

Dėkui už supratimą...;]]]