Nida . Pradžia

Pacituosiu kelias mintis,iš savo užrašų iš kelionės į Nidą... Tai tiesiog mano mintys,ir nieko daugiau...




"Kažkaip vis dar negaliu patikėti,kad esu čia.Čia ir dabar.Ta neapsakoma ramybė užplūsta širdį.Sielos ramybė. Koks nepakartojamas ir gražus atrodo pasaulis. Toks paprastas...
Bet ta ramybė tuo pačiu ir kitokia. ramybė,kai vidus tarsi šaukia ir tyli...
Ir laikas čia lieka visai nesvarbus,bevertis ir akiplėšiškas...Juk neįmanoma skaičiuoti kiekvienos minutės ar paskutinės sekundės,kai prieš akis matai niekur neskubančius žmones,tekantį vandenį,krante plaukiojančius paukščius ir tylą...Švelniai pučiantis vėjas tarsi prieštarauja,kad žmonės čia neužsibūna.Vasaros sezonas baigiasi. Po kelių savaičių čia neliks nieko,išskyrus skandinančią tylą...ir vėją,kuris vėl prieštaraus,kad švelnus jo gūsis abejingai nebežkliūna už nieko..."