Pamišęs vėjas vėlei draiko plaukus,
Mintis užlieja balzgana šviesa,
Turbūt norėčiau dingti niekam nė nesakius
Bet vis dėl to, šiandien aš čia.
Už nugaros kažkas vis šauia mano vardą
Dėl ko, kodėl, kada ir kaip
Kažkas nusprendė, kad su saule,
Aš nebenoriu skrist ir lėkt?
Kur priežastis visų suiručių,
Dėl niekam tikusios lemties,
Kur skrydis, kurio kadais aš šitaip laukiau
Ir jau seniai nebetekau vilties.
Pamišęs vėjas vėlei draiko plaukus,
O laukuose ir vėl žiema,
Nejau nelemta tau suprasti,
Kad skauda man.
Dabar ir čia.

P.S. Tikėjimas - vilties alternatyva.