Tai paskutinis šokis.
Pasauly,kupinam tamsos.
Tai kelios gyvasties epochos
Apytuštėje salėj vienumos.
Gyvenimo narsa,kilnumas,
Užstrigęs laikrodis ore,
Tai kelios pėdos išdidumo
Ir saulė, nublukusi dar vakar,
Pasenusiame sąsiuvinio lape.
O jeigu tai daina?
Tolygiai skęstanti beribėj kasdienybėj,
Vis trikdanti keistas mintis Ir šaukianti rutinos.
O gal tai laikas.
Praėjęs ir negrįžęs,pusėtinai sustingęs lietuje.
Ir vis dėl to, manau, tai gėris,
Įstrigęs skęstančiam "kitų" dainų rate.


P.S. Po ilgo laiko. Labanakt.