Dainuok su manim.

Ši diena kiek keistoka. Visko tiek susikaupė, kad net nežinau nuo ko pradėti ir kaip...
Šiandien daug verkiau. Neaišku dėl ko, neaišku ar iš vis yra paaiškinimas mano nuotaikų kaitoms. Kartais viskas atrodo pernelyg sudėtinga. Galbūt jaučiausi šiek tiek vieniša,nors tai atrodo beviltiškiausia nesąmonė. Galbūt tiesiog pavargau nuo visko ir taip siela ilsėjosi. O galbūt aš nusišneku. Bet kad ir kaip bebūtų, esu be proto laiminga, nors ir skauda viską viską, nuo nosies galiuko iki kojų pirštų. (Nekalbant apie dvi dramblio dydžio violetinės spalvos mėlynes) ;D
Per savo gyvenimą nemačiau tiek žvaigždžių ir tokio beprotiškai fantastiško dangaus, kaip per paskutinę savaitę... Ką jau kalbėt apie naktinius pasibastymus ir juoką,kurio buvo tiek daug. Emocijos, bendravimas be pertraukos, užkimimas, drėgmė, šiluma miegmaišyje taip nepakartojama... ech, kuo daugiau tokių akimirkų praleistų su nuostabiais žmonėmis.
Nuo šiol daugiau laiko skirsiu naujajai meilei.. Gitarai. Tikiuosi išmokti groti. Nors truputį.
Prisiminimų dėžutė po šios savitės labai labai pasipildė. Naujais jausmai, išgyvenimais, nuostabiomis akimirkomis ir džiaugsmu, kurį gali sukelti besileidžiaunti ir kylanti saulė, kupinas žvaigždžių dangus ir laužas.

Labanakt, mano Šviesos žiburėliai nakty.

P.S. Pasiilgau visų.