Nes.

Aš kryžkelėj sustojau -
Nuleidus galvą, vekdama
Žengiau į tolimą rytojų,
Kurį mačiau tiktai sapne.

O tavo akys - gyvenimu alsavo,
Ir nežinojau net kodėl -
Tu tyliai "myliu" man tarei
Apsvaigęs nuo pavasarinio melo.

Šiandien tai pamiršta tema,
O mano mintyse svaiginanti žiema...
Sapne vėl spindi pilnatis,
Atleisk, bet tai jau praeitis...