CLICK HERE FOR BLOGGER TEMPLATES AND MYSPACE LAYOUTS »

2008 m. balandžio 2 d., trečiadienis

Manau,kad šie žodžiai gimę tiesiog iš niekur, galbūt net neverti dėmėsio, bet jei jau čia surašau jų dalį, tegu ir jis čia uždibūna,manau tiktų kokiai dainai, žinoma, patvarkius.. x]



Sušildyk stingstančias rankas,
Išlaisvink jas iš žėrinčio rudens,
Pakviesk į savo kasdieninę puotą
Ir tyliai į duris manąsias pasibelsk.

pamiršk sapnus, pamiršk eiles,
Nebetrukdyk jiems ir neleisk
sužlugti metams ir menams,
Kuriuos slėpei delne šiltam.

Nebemeluok, prašau, daugiau,
Nereikalauki to - ko jo per daug.
Sušildyk stingstančias rankas
Ir nors bent kart, meldžiu, paleisk...


2 Lašiukai:

Greta rašė...

Nežinau kodėl, bet Tavo darbų paskutinės eilutės kiekvieną kartą būna įspūdingos. ;>

Arbata rašė...

Aš kartais tiesiog to nebepastebiu...x]