***
Ji tyliai žingsniavo šia tobula, bet tuo pačiu ir šiek tiek pamiršta jūros pakrante. Vidinio jausmo negalėjo apsakyti, nes viduje vyko kova su savimi: protu ir širdimi. Nepailstanti kova, kurią patiriame kiekvienas. Kojas kuteno lengvas ir šaltas pavasario smėlis, o po kelių akimirkų lietaus lašai pradėjo užpildyti tą tuštumą, sklindančią aplink.
Ji jau nuo pat mažumės buvo šiek tiek kitokia, švelnesnė ir supratingesnė bet tuo pačiu ir rimtesnė. ramybės jai tik
rai netrūko, o ir subtili ir savaip originali apranga suteikė jai rafinuotumo įspūdį. Švelnūs veido bruožai, lieknas sudėjimas, liemenį siekiantys tamsoki plaukai traukė priešingą lytį, nors jai tai mažai terūpėjo. Likimas jai parūpino kitokias užduotis ir tikslus, o suvokimas apie pasaulį ir jo vertybes vertė kitus jaustis ne itin patogiai.
O dabar ji stovėjo gyvenimo kryžkelėje, kurioje vietos sėkmei tiesiog nebuvo. Pasaulis pasidarė neįtikėtinai mažas, kad suprastų, kodėl ir kas vyksta už jo ribų.
Ji buvo laiminga ir tas teikė jėgų žengti toliau gyvenimo keliu.
Sparnuota būtybėkurioje tilpo meilė, kančia, abejonės. Žmogus. Mirtingoji turinti tokias pačias teises kaip ir visi gyvenantys aplink.
Mėgo vaikščioti ir galvoti apie viską - nuo dienos įvykių iki folosofinių klausimų.
Kaip ir šiandien.
Lietus glemžėsi vis didesnę dalį biraus smėlio. Akys prisipildė ašarų.
Amelija pradėjo bėgti.
Ji jau nuo pat mažumės buvo šiek tiek kitokia, švelnesnė ir supratingesnė bet tuo pačiu ir rimtesnė. ramybės jai tik
rai netrūko, o ir subtili ir savaip originali apranga suteikė jai rafinuotumo įspūdį. Švelnūs veido bruožai, lieknas sudėjimas, liemenį siekiantys tamsoki plaukai traukė priešingą lytį, nors jai tai mažai terūpėjo. Likimas jai parūpino kitokias užduotis ir tikslus, o suvokimas apie pasaulį ir jo vertybes vertė kitus jaustis ne itin patogiai.O dabar ji stovėjo gyvenimo kryžkelėje, kurioje vietos sėkmei tiesiog nebuvo. Pasaulis pasidarė neįtikėtinai mažas, kad suprastų, kodėl ir kas vyksta už jo ribų.
Ji buvo laiminga ir tas teikė jėgų žengti toliau gyvenimo keliu.
Sparnuota būtybėkurioje tilpo meilė, kančia, abejonės. Žmogus. Mirtingoji turinti tokias pačias teises kaip ir visi gyvenantys aplink.
Mėgo vaikščioti ir galvoti apie viską - nuo dienos įvykių iki folosofinių klausimų.
Kaip ir šiandien.
Lietus glemžėsi vis didesnę dalį biraus smėlio. Akys prisipildė ašarų.
Amelija pradėjo bėgti.
***
4 Lašiukai:
Sėdžiu ir galvoju dabar. Ar čia ištrauka iš kokios nors knygos ar čia Tavo pačios kūryba.? ;> Išties sunku atskirti, nes turi sugebėjimą rašyt, ir tikrai puikų. ;>
Vis dėl to šios mintys mano.. x] o jei sunku atskirti,tai tikrai iš tavo pusės labai didelis komplimentas.. ačiū labai..x]
O tada labai šauniai rašai. ;>
Be to merginos vardas labai įdomus. ;>
Ieškojau kažkokio kitokio ir savaip žavaus.. Man jis patiko.. x]
Rašyti komentarą