Priglausk mane žvilgsniu, man nepatinka tavo tonas.
Kodėl kaskart kai aš žvelgiu, tu nukreipi akis į šoną?
Ir pasigirsta žodžiai, tylios mūsų mišios
Lengvumo kupina daina ir šnabždesys sumišęs.
Kodėl tu vengi to pasaulinio žaidimo,
Kuris sujungia mus ir pratęsia likimą.
Ir švelnūs žodžiai liejas gojais,
Puri šalna kedena tavo norus....
Pirmyn, atgal, toliau į šoną
Purena mano stingdantį šabloną.
Tylėk. Prašau, daugiau nė žodžio.

Platoniškumas šiandien valdo mano protą...