Tu neturi teisės skaudint kitų
Jei nepatinka šitai - drožk kitu keliu.
Kiek ašarų riedėjo skruostais,
Kiek skausmo suteikei žmonėms.
Dukart nenusipelnęs guostis,
Tu savo laimės taurę perpildei galutinai.
Nuošiol esi žmonėms tuštybė,
Ugnikalnis,nurimęs vidury žiemos.
Net nesistenk grąžint kantrybės,
Numirusios maždaug prieš kelerius metus.
Ir kęski ašaras,
Vis braižančias nuostabų veidą.
Krauju paženklintas likimas rinks jausmus,
Saldžių sapnų,
Kaip kažkada linkėjai man -
Šiąnakt aš tau linkiu.

O šitie žodžiai gimė mano telefone...


P.S. Saldžių sapnų.