Ir tie šalti žiemos vakarai kartais būna šilti. Tokie kaip niekad... Ir netgi pilkas dangus be žvaigždžių purškiant lietui būna gražus... Toks pats paprasčiausias vakaras gali sukelti tokius prisiminimus, kokių dar neturėjome.
Kartais gyvenimas tarsi suteikia dar vieną šansą. Galimybę gyventi toliau.
Pakanka bent įsivaizduoti, kad viduje įsiliepsnotų tas... šiurpuliukų bėgiojimas ar kažkas panašaus...
Tai būtų galima sulyginti su muzika. Su akordais. Su natomis...
Miegok...Saldžių sapnų.
Lengvai bandai skristi nuo bedugnės krašto. Bandai vėl atsigauti. Po ilgo laiko tarpo. Po tylos. Po susikaupimo.
Švelniai išsilaisvini iš savotiško kalėjmo. PO ledu, virš dangaus...
Ir atsibundi atsistojęs ant palangės, prie atviro lango bandydamas žengti žingsnį pirmyn.
Pabusk,juk galų gale, tavęs vis dar laukia gyvenimas. Ir režisierius.
Likimas...
Labanakt,mažieji Žemės gyventojai.
P.S. Ir dar... Su praėjusiom ir dar ateinančiom šventėm,mielieji... x]
2007 m. gruodžio 31 d., pirmadienis
* * *
Svečiavosi Arbata Nuo 12/31/2007 07:36:00 priešpiet
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 Lašiukai:
Rašyti komentarą